Disclaimer

La poesía de Tejada Gómez parece surgir como torrente de la propia tierra. Tiene un profundo contenido del que trasciende su preocupación por el hombre y sus problemas. Ha sabido trasladar a una poesía de riqueza lírica excepcional, de alto valor estético, el dolor de los seres humanos, los sucesos de su diario vivir, el régimen social que los golpea inmisericorde. Sin duda, Tejada Gómez es uno de los grandes poetas argentinos. Se comprende que Pablo Neruda, cuando leyó Ahí va Lucas Romero, sin conocer al autor dijera: «Me parece un documento de belleza y contenido excepcional». También Ezequiel Martínez Estrada, con motivo de la primera edición de Los compadres del horizonte, expresó en esta frase el concepto que le mereciera el libro: «Lo guardaré como una verdadera obra maestra». La luna había muerto en los últimos grillos, acaso apuñaleada por el canto del gallo, dormía bajo tierra con el vientre luciérnaga, velada por el rito terrestre de los sapos.<

Žiaurus ir galingas klano valdovas Iida, baimindamasis pasikėsinimo, savo tvirtovėje Inujamos mieste pasidirbdina giedančias grindis, kuriomis niekas negali pereiti neišgirstas. Berniukas Takeo užaugo atokiame kalnų kaimelyje tarp taikių ir dvasingų žmonių, mokiusių jį vien gėrio. Takeo nė pats nežino, kad jo tėvas buvo garsus samdomas žudikas, priklausęs Genčiai – šeimų sąjungai, pasižyminčiai antgamtiniais gebėjimais. Valdovui Iidai sunaikinus gimtąjį Takeo kaimą, berniuką išgelbsti ir įsūnija valdovas Otori Šigeru. Painūs likimo vingiai galų gale atves Takeo į Inujamos tvirtovę...Jo tikslas – pereiti giedančias grindis ir atkeršyti Iidai. Ar pavyks jaunuoliui atlikti neįmanomą užduotį, ar lemiamą akimirką nepragys po jo kojomis grindys? Apimtas galingo pirmosios meilės jausmo, blaškydamasis tarp atsakomybės ir savosios prigimties, Takeo suvokia, kad šiame keršto ir išdavystės, garbės ir ištikimybės, apgaulės ir melo kupiname pasaulyje turi atrasti savąjį kelią.<

Tejada Gómez cambio en su manera de escribir debido a un comentario crítico de su hermano, obrero de la construcción, que le mencionó que sus compañeros de trabajo decían que «escribía cosas que nadie entendía». El comentario influyó notablemente en él, quien decidió entonces orientar su poesía hacia la problemática social y los temas populares. Uno de los primeros poemas de esta nueva etapa fue su conocido poema «Hay un niño en la calle». El poema fue incluido en su tercer libro, Antología de Juan.A esta hora exactamente hay un niño en la calle.[...]y saber que a esta hora mi madre está esperando,quiero decir, la madre del niño innumerableque sale y nos pregunta con su rostro de madre:qué han hecho de la vida,dónde pondré la sangre,qué haré con mi semilla si hay un niño en la calle.<

„Ir žolė bus jam priegalvis“ – antroji trilogijos „Otorių sakmės“ knyga. Po valdovo Iidos mirties Takeo duoda įžadą pasilikti su Gentimi, tačiau dvejopa prigimtis šaukia atkeršyti už įtėvio Šigeru mirtį ir susirasti mylimąją Kaede. Takeo pasprunka ir žiemą keliauja ieškoti prieglobsčio Terajamos šventykloje, kur jo laukia ir slaptieji užrašai apie Gentį, ir kardas Džiato. Tuo metu Kaede grįžta į apleistus namus, bet po audringų išgyvenimų praranda Takeo kūdikį... Pavasarį ji taip pat traukia į Terajamą, svajodama susitikti su Takeo. Ar jiems lemta būti kartu? Ar išsipildys pranašystė? Ar Žemė suteiks tai, ko trokšta Dangus?<

De un modo pertinaz y casi inexplicable, este libro, cuya primer versión tomó forma allá por 1960, nunca fue publicado. Algunos poemas sueltos han circulado en revistas y alguna que otra antología de magra difusión como casi todas ellas. Ahora mismo no sabría explicar por qué no lo di a editar. Acaso sea debido a una reserva interior de hacer pública cierta intimidad de estos sentimientos y sensaciones tan personales y recónditas. Armando Tejada Gómez<

Tai nuostabus, užburiantis pasakojimas apie tuos laikus ir vietas, kurių nepasiekia išorinis pasaulis. Trečioji ir paskutinė „Otorių sakmių“ dalis vėl nukelia mus į autorės vaizduotės sukurtą viduramžių Japoniją, griežtų ritualų ir kodeksų, atšiauraus grožio ir klaidinančios išorės šalį. Knygoje „Mėnulio spindesys“ pasakojama apie Takeo ir Kaede pastangas suvienyti savo galias ir išpildyti šventosios pranašystę: „Tavo kraštas sieks nuo jūros lig jūros, tačiau taika bus pasiekta tik praliejus kraują. Taikos kaina – penki mūšiai, keturis laimėsi, vieną pralaimėsi...“<

«Como el cantor no tiene otra biografía que su canción, esta selección de mis poemas y mis libros, son mi breve historia. Es que la poesía no se hace con esto ni con aquello sino con toda la vida. Así pues, hay aquí, fragmentados, los ocho principales libros que he escrito. Falta uno: Creciente Cuba que es imposible fragmentar y cuya extensión lo obliga a esperar su propia edición. No es que yo piense que los poemas escogidos de cada libro sean los mejores. Es que había necesidad de no abultar más este libro. Nada de lo que escribí niego. Por el contrario, asumo una por una todas las palabras adonde fui dejando el júbilo y la furia, el testimonio áspero y caliente de ser poeta desde el carozo mismo de mi Patria y América». Armando Tejada Gómez, Argentina, 1968.<

Ketvirtojoje „Otorių sakmių“ knygoje (primos trys – „Giedančios grindys, „Ir žolė bus jam priegalvis“, „Mėnulio spindesys“) toliau pasakojama valdovų Otori Takeo ir Kaede istorija. Jie valdo jau šešiolika metų, Trijose Šalyse klesti taika ir gerovė, Terajamoje suka lizdus šventieji paukščiai huu, laivu atplukdomas mitinis gyvūnas kirinas, liudijantis Dangaus palankumą valdovams. Tačiau Trijų Šalių turtai ir sėkmė patraukia imperatoriaus ir jo generolo Sagos Hideki dėmesį, pastarasis trokšta ne tik turtų, bet ir vyriausiosios Takeo dukters Šigeko, Marujamos paveldėtojos. Gentis vis dar negali atleisti, kad Takeo nužudė jų mokytoją, o senas priešas Akio, auginantis Takeo sūnų, trokšta keršto. Jam į pagalbą ateina Takeo svainis Dzenko, siekiantis atkeršyti už gėdingą tėvo mirtį nuo šaunamojo ginklo. Gentis persekioja Takeo. Ar išsipildys ir paskutinė pranašystės dalis, jog nužudyti Takeo tegali tik jo paties sūnus? Pusiausvyra pažeista, ir kyla grėsmė viskam, ko pasiekė Takeo su Kaede...<

«… Todas las voces todas, todas las manos todas pueden ser canción en el viento…» el himno de la unidad de los pueblos al decir de muchos fue «Canción con todos». Encuentros, creaciones conjuntas, viajes, peñas, ponencias como aquella de Armando Tejada Gómez en el Foro de la nueva canción en México cuando dice «la canción nace de la entraña de sus pueblos… cabe la flor y el cataclismo». El nuevo Cancionero gestado en Mendoza juntó artistas de más de 20 idiomas, extendió su canto por Latinoamérica, despertó voces con los sentires propios de otros lugares y dio lugar a las nuevas generaciones en los escenarios. Enseñó de lado a lado. «Preocupate por los contemporáneos» diría Mercedes Sosa. El Movimiento pasó las fronteras de los géneros musicales y Mercedes Sosa llevó el compromiso social a los escenarios del mundo. «Fue la encarnación del nuevo cancionero», como dice el periodista Rodolfo Braceli.<

Šia knyga pradedamas naujai leisti labai populiarus garsios vokiečių rašytojos ir mokslininkės Welskopf-Henrich šešių romanų ciklas „Didžiosios Lokės sūnūs“. Tai pasakojimas apie bebaimį indėnų berniuką Harką, kuris siekdamas tapti toks pat garsus kaip ir jo tėvas Matotaupa, Lokės giminės karo vadas, patiria daugybę kvapą gniaužiančių nuotykių. Knygoje itin autentiškai ir įtaigiai pasakojama apie jaunojo herojaus vaikystę: kupiną pavojų gyvenimą prerijose, vaikų varžybas ir žaidimus, susidūrimus su priešais, medžioklės nuotykius ir pirmuosius susitikimus su baltaisiais žmonėmis. „Kelias tremtin“ – antroji ciklo knyga. Joje pasakojama apie Harkos ir jo tėvo Matotaupos dienas tremtyje: apie patirtus pažeminimus susidūrus su baltaisiais, darbą cirke, gimtųjų prerijų ilgesį.<

Daenerys a eu beau se plier à toutes les exigences du peuple de Meereen – épouser Hizdahr zo Loraq, rouvrir les arènes de combat, pactiser avec des mercenaires qui l’ont déjà trahie –, rien n’y fait : la paix précaire risque à tout moment de dégénérer en un siège sanglant. D’autant plus que la jument pâle, cette peste incurable, continue de faire des ravages aux portes de la ville. Yezzan zo Qaggaz, le maître de Tyrion, figure parmi les dernières victimes en date. Le malheur des uns faisant le bonheur des autres, le nain y voit une occasion unique de prendre la poudre d’escampette. Pendant ce temps, au Nord, les portes de Winterfell demeurent obstinément closes, tandis que la forteresse disparaît peu à peu sous un épais manteau de neige. Ses remparts servent-ils à protéger ses occupants de l’assaut de moins en moins probable des troupes de Stannis Baratheon ou à sceller leur tombeau ? Une danse avec les dragons clôt un chapitre important du Trône de Fer, la plus célèbre des sagas de fantasy, qui depuis 2011 et sans doute pour de nombreuses années à venir, séduit à la télévision un très large public. Son auteur, George R.R. Martin, s’y consacre aujourd’hui quasi exclusivement.<

Trečioji ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“ knyga. Harką ir jo tėvą Matotaupą priima juodakojų gentis. Jie pagaliau vėl gali laisvai gyventi tarp indėnų. Tačiau jų viltis dar kartą sužlugdo Rudasis Džimas. Tėvas ir sūnus turi palikti juodakojų stovyklą. Juodųjų kalnų oloje, kur turėtų būti pasakiškai daug aukso, visi trys vėl susitinka.<

„Sugrįžimas pas Dakotus“ – ketvirtoji ciklo „Didžiosios Lokės sūnūs“ knyga. Joje pasakojama, kaip Harka grįžta pas juodakojus indėnus ir kartu su savo draugu bei kraujo broliu atlaikęs sunkų saulės šokį tampa tikru kariu. Tuo tarpu jo tėvas Matotaupa, vis labiau pasiduodantis Rudojo Džimo įtakai, galiausiai tragiškai baigia savo gyvenimą. Dabar Harkai lieka tik vienas tikslas – kuo greičiau grįžti į savo gentį...<

“Jaunasis vadas” – penktoji ciklo knyga. Harka tampa drąsiu ir gerbiamu Lokės giminės vadu Tokei Ito. Jis veda į lemtingą kovą su baltaisiais žmonėmis, sulaužiusiais visas sutartis su indėnais. Drąsa ir protas jaunajam vadui padeda pasiekti tikslą. Tačiau leisdamasis derėtis į baltųjų fortą, jis pernelyg rizikuoja...<

SUMMARY:
En Californie, un jeune garçon se noie dans sa piscine. Sa mère est persuadée qu'une créature a entraîné son fils au fond de l'eau. Jim Rook, le célèbre professeur qui voit les morts, mène l'enquête. Ce type d'accidents se multiplie et la terreur s'installe.

„Anapus Misūrio“ – šeštoji, paskutinė ciklo knyga. Po ilgų kančių ir vargų Tokei Ito pagaliau pasiseka ištrūkti iš baltųjų nelaisvės. Bet ką jam daryti toliau? Jo genties žmonės jau išstumti iš gimtųjų žemių ir suvaryti į rezervatą. Kai kurie gentainiai jau eina išvien su baltaisiais. Tačiau jaunasis vadas nesudeda ginklų ir, nepaisydamas sunkumų, išveda savo žmones anapus Misūrio pradėti naujo gyvenimo.<

Seserys Melodė ir Kendisė Karver iš Beverli Hilso persikelia gyventi į atkampų Salemo miestelį Oregono valstijoje. Tėvas – plastikos chirurgas – padarė Melodę tikra gražuole, bet mergaitė vis tiek nesijaučia laiminga. Ar naujoje mokykloje ji pritaps ir atras tikrų draugų? Tuo labiau kad čia knibžda keistų mokinių: vilkolakių, vampyrų, robotų, apsimetančių normaliais vaikais, – normiais. Pamilus vieną tokių keistuolių Melodei teks rinktis: ar stoti ginti savo vaikino, ar išduoti robočiukę Frenkę ir sugriauti visą monstrų pasaulį, kuriam ji irgi savotiškai jaučiasi priklausanti? Tam ji turi 48 valandas.

Un antiquaire se fait vendre un superbe fauteuil par un vendeur pressé à l'allure bizarre, un homme qui débarque chez lui un dimanche après-midi, à bord d'un grand camion noir... Content d'avoir fait une affaire, il installe le meuble chez lui, et il ne lui faudra pas longtemps avant de se rendre compte que celui-ci est étrange, et qu'il a été vraisemblablement fabriqué par un dément. L'aura du fauteuil va peu à peu pourrir sa vie de famille, et il va tenter de le rendre à son propriétaire, puis de s'en débarasser. Par la suite, il commencera à faire des découvertes concernant ses origines...