3

SKYRIUS

Vampyras sėdėjo ant tilto, jungiančio dvi Hertfordo koledžo dalis, virš Niu Koledžo skersgatvio. Nugarą buvo atrėmęs į seną vienos iš naujesnių koledžo dalių akmenį, o kojas atkišęs į tilto stogą.

Pasirodė ragana, kuri stebėtinai užtikrintai skubėjo per nelygiais akmenimis grįstus šaligatvius. Ji praėjo po juo vis greitindama žingsnį. Kadangi nervinosi, atrodė jaunesnė, išryškėjo jos pažeidžiamumas.

Tai štai ta grėsmingoji istorikė, – ironiškai pamanė ir mintyse bėgo per jos gyvenimo detales. Nors ir buvo matęs nuotrauką, turint galvoje profesinius pasiekimus, tikėjosi, kad bus senesnė.

Nepaisant akivaizdaus švelnumo, Dianos Bišop nugara buvo tiesi, pečiai kampuoti. Galbūt nebus taip lengva ją įbauginti, kaip tikėjosi. Tą patį rodė ir jos elgesys bibliotekoje. Ragana žvelgė jam į akis be menkiausios baimės, kurią buvo įpratęs matyti tiek vampyrų, tiek kitų būtybių žvilgsniuose.

Kai Bišop pasuko už kampo, Metju slinko stogais tol, kol pasiekė Niu koledžo sieną. Jis tyliai nuslydo į vidų. Vampyras puikiai žinojo koledžo išdėstymą ir jau nujautė, kur bus jos kambariai. Kai ji pradėjo lipti viršun, jis jau buvo įsispraudęs tarpduryje netoli raganos laiptinės.

Metju akimis sekė, kaip moteris ėjo iš vieno kambario į kitą ir įjungė šviesas. Ji atidarė virtuvės langą ir, palikusi jį pravirą, dingo.

Nereikės daužti lango ar knebinėti spynų, – pamanė.

Metju perbėgo tuščią plotelį, perlipo pastatą, rankos ir kojos rado už ko pasilaikyti: ištrupėjęs senas skiedinys, varinis lietvamzdis, stiprūs vijokliai. Iš naujos slėptuvės užuodė savitą raganos kvapą, girdėjo vartomų lapų šiurenimą. Ištiesė kaklą norėdamas pažiūrėti pro langą.

Bišop skaitė. Jis pastebėjo, kad jos atsipalaidavusios veidas atrodė kitoks. Lyg oda tobulai apgultų po ja esančius kaulus. Moters galva nežymiai linksėjo ir atsidususi ji atsirėmė į pagalvėles. Greitai reguliarus kvėpavimas išdavė, kad ragana miega.

Jis pasisupo ant sienos ir permetė kojas per virtuvės langą. Vampyras jau seniai nelipo į moters butą. Net ir anksčiau tai nutikdavo retai, tik tada, kai būdavo pagautas didelio susižavėjimo. Šį kartą priežastis buvo visiškai kita. Be to, jei būtų sučiuptas, aiškintis turėtų labai ilgai.

Metju reikėjo sužinoti, ar Bišop vis dar turi Ešmoul 782. Negalėjo apieškoti jos darbo stalo bibliotekoje, bet užmetęs akį nutarė, kad šiandien ji jo neskaitė. Visgi šansai, kad ši ragana Bišop būtų leidusi tokiam tomui praslysti, buvo labai menki. Negirdimais žingsniais jis keliavo per nedidelį butą. Rankraščio nebuvo nei jos vonios kambaryje, nei miegamajame. Kleirmontas tyliai sėlino pro sofą, kur ji miegojo.

Raganos akių vokai virpėjo, lyg ji būtų žiūrėjusi jai vienai matomą filmą. Viena ranka buvo sugniaužta į kumštį, jos koja kartkartėmis vis trūktelėdavo. Keista, bet Bišop veidas buvo visiškai ramus, netrikdomas to, ką darė kūnas.

Kažkas buvo ne taip. Metju tai pajuto nuo tos minutės, kai pamatė Bišop bibliotekoje. Sukryžiavęs rankas ant krūtinės ją apžiūrinėjo, bet vis tiek negalėjo suprasti, kas negerai. Nuo jos nesklido įprasti kvapai – drignės, sieros, šalavijų. Ji kažką slepia, kažką daugiau nei dingęs rankraštis, – pamanė vampyras.

Apsisukęs pamatė jos darbo stalą. Buvo nesunku atpažinti – apkrautas popieriais ir knygomis. Labiausiai tikėtina, kad pavogtą knygą bus paslėpusi čia. Žengęs žingsnį pajuto elektrą ir sustingo.

Šviesa smelkėsi iš Dianos Bišop kūno, liejosi per odos poras. Šviesa buvo tokia ryškiai šviesiai melsva, kad atrodė beveik balta. Iš pradžių susiformavo debesėlis, kuris kelias minutes kabojo virš jos. Sekundėlę atrodė, kad ji mirkčioja. Metju netikėdamas papurtė galvą. Tai neįmanoma. Jau kelis amžius nebuvo matęs tokio galingo raganiškojo švytėjimo.

Kita vertus, šaukė svarbesni reikalai ir jis toliau tęsė knygos paiešką, paskubomis naršė popierius ant jos stalo. Sutrikęs persibraukė pirštais plaukus. Visur aplink buvo jos kvapas, jis blaškė vampyrą. Metju žvilgsnis grįžo prie sofos. Bišop vėl judėjo ir kraipėsi, keliai buvo prispausti prie krūtinės. Vėl išsiliejo spindesys, sumirgėjo kelias sekundes ir pranyko.

Negalėdamas patikėti skirtumu tarp to, ką mato ir ką nugirdo vakar, susiraukė. Dvi raganos apkalbinėjo Ešmoul 782 ir raganą, kuri jos paprašė. Viena sakė, kad amerikietė istorikė nenaudoja savo galių, bet Metju jau buvo tai matęs Bodleine ir dabar vėl stebėjo, kaip iš jos neįtikėtinai stipriai liejasi šviesa. Vampyras nutarė, kad ji naudoja magiją ir savo darbe. Daugybė žmonių, apie kuriuos ji rašė, buvo jo draugai: Kornelijus Drebelas, Andrė Libavijus, Izaokas Niutonas. Ji puikiai aprašė jų keistenybes ir manijas. Kaipgi moteris, nenaudodama magijos, taip puikiai suprastų vyrus, gyvenusius prieš tiek daug metų? Sekundėlę Metju susimąstė, ar ji taip pat puikiai perprastų ir jį patį.

Laikrodis išmušė trečią valandą ir vampyrą išgąsdino. Gerklė džiūvo. Jis suprato, kad jau kelias valandas stovi nejudėdamas ir stebi miegančią raganą, kol bangomis kyla ir vėl atslūgsta jos galia. Paskubomis pamanė, kad galėtų numalšinti troškulį šios raganos krauju. Jo skonis galėtų pasufleruoti dingusios knygos vietą ir raganos paslaptis, bet susilaikė. Tik noras surasti dingusią knygą privertė jį užgaišti su mįslingąja Diana Bišop.

Jei rankraščio nebuvo raganos bute, jis turėjo būti bibliotekoje.

Vampyras nusėlino į virtuvę, išsmuko pro langą ir ištirpo naktyje.